Gelkautas sudaro išorinį kompozitinio gaminio sluoksnį, kuris suteikia paviršiui spalvą ir saugo jį nuo vandens bei saulės poveikio. Asortimente yra tepami ir purškiami spalvoti gelkautai, bespalvis gelkautas savai spalvai susimaišyti, formų gamybos gelkautai, su epoksidiniu laminatu sukimbantis izoftalinis gelkautas, vaško tirpalas, kuriuo gelkautas paverčiamas topkautu, ir gelkauto storio matuoklis.
Gelkautas (angl. gelcoat) – medžiaga, kuri naudojama kompozitinio gaminio apdailai kaip estetinė ir apsauginė paviršiaus danga; labiausiai paplitę gelkautai gaminami iš nesočiųjų poliesterinių dervų, kurios sukietėjusios sudaro termoreaktingą polimerą.
Gelkautas renkamas pagal tris kriterijus: padengimo būdą, paskirtį ir spalvą.
Padengimo būdas. Gelkautai būna tepami (teptuku arba voleliu) arba purškiami; purškimui reikalingas pistoletas su 3–4 mm skersmens antgaliu.
Paskirtis. Formų gamybos gelkautas gali būti vinilesterio dervos pagrindo, išlaiko blizgesį ir yra atsparus smūgiams, šilumai bei vaškavimo medžiagoms, o UV spinduliams atsparus gaminio gelkautas skirtas išoriniam paviršiui.
Spalva. Bet kokios RAL spalvos gelkautą galima užsisakyti 20–25 kg kiekiu, o bespalvis gelkautas skirtas savai spalvai susimaišyti su pigmentais.
Gelkauto sluoksnio rekomenduojamas storis yra 0,5–0,8 mm, o formų gamyboje, kai numatytas vėlesnis šlifavimas, priklausomai nuo gelkauto rūšies, gali siekti iki 1 mm. Gelkautas dengiamas plonais lygiais sluoksniais, nes per storas sluoksnis formų kampuose gali sukelti priešlaikinį atsiskyrimą nuo formos. Storis tikrinamas gelkauto storio matuokliu.
Gelkauto sluoksnį galite matuoti gelkauto storio matuokliu https://www.topplastas.lt/gelkauto-storio-matuoklis.
Į spalvotą gelkautą dedama 1–3 % metiletilketono peroksido kietiklio, į formų gamybos gelkautą apie 2 %. Gelkautas pradeda kietėti po maždaug 20 min. 20–23 °C temperatūroje; izoftalinio gelkauto kietėjimo pradžia priklauso nuo temperatūros ir kietiklio kiekio. Dirbant rankiniu purškimo pistoletu, kietiklis įmaišomas tik į tokį gelkauto kiekį, kurį galima išpurkšti per jo darbo laiką.
Taip, specialus izoftalinis gelkautas sukimba su epoksidinės dervos laminatu be papildomo rišamojo sluoksnio, tačiau jo nerekomenduojama naudoti gaminiams, kurie bus nuolat panardinti į vandenį. Prieš naudojant patartina atlikti dervos ir gelkauto suderinamumo bandymą.
Gelkautas ir topkautas skiriasi paskirtimi: gelkautas dengiamas ant išvaškuotos formos gaminant naują gaminį, o topkautas naudojamas remontuojant ir dengiant jau pagamintą gaminį. Topkaute esantis vaškas kietėjimo metu iškyla į paviršių, todėl paviršius nelieka lipnus. Į gelkautą įmaišius 3–5 % vaško tirpalo, gelkautas tampa topkautu.
Ant gelkauto laminuojama tada, kai sukietėjęs gelkautas išlieka truputį lipnus, bet palietus paviršius nebetepa. Gelkauto negalima perdžiovinti ir negalima pradėti darbo per anksti, nes netinkamai pasirinktas laikas lemia broką. Kietėjimo laikas priklauso nuo darbo vietos, paviršių ir žaliavų temperatūros, oro drėgmės ir oro judėjimo.
Be abejo tolimesnio darbo ant gelkauto pradžia daug priklauso nuo panaudojamos dervos sąvybių. Todėl visada pravartu padaryti bandomuosius laminavimus, kurie parodys kaip derva sureaguoja su gelkautu.
Galimos gelkauto dengimo klaidos, kai gaunamas brokuotas paviršius yra išdėstytos čia: https://www.topplastas.lt/image/data/kategorij_failai/Gelkauto_defektu_analize.pdf
Gelkauto paviršių nuo UV spinduliuotės ir atšiaurių oro sąlygų poveikio padeda saugoti purškiama apsauginė danga, kuri sukuria blizgią plėvelę ir lėtina gelkauto senėjimą. Jos sąnaudos yra apie 10 ml/m².